Šiaulių kamerinis orkestras su kolegomis įrašė Česlovo Sasnausko kūrinį

Šis pavasaris Šiaulių kameriniam orkestrui „Camerata Solaris“ kaip niekad turtingas darbų įrašų studijoje. Balandį įrašę „M. K. Čiurlionio Styginių kvarteto C-moll V. Čepinskio autorinę versiją styginių orkestrui“, vakar orkestrantai vėl sugrįžo į Valstybinio Šiaulių dramos teatro Mažąją salę. Čia pritariant Šiaulių valstybiniam kameriniam chorui „Polifonija“, solistams Aurelijai Stasiulytei, Juozui Janužui ir Pauliui Prasauskui, o taip pat padedant garso režisieriui Pauliui Trijoniui, jie įrašė vieno iš lietuviškos profesionaliosios muzikos pradininkų, kompozitoriaus ir vargonininko Česlovo Sasnausko Requiem e-moll. Šio kūrinio autorinę versiją styginių orkestrui parašė „Camerata Solaris“ meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis.

Maestro pasakojo, kad gavęs maždaug 1960 metų Česlovo Sasnausko Requiem e-moll gaidas, negalėjo likti abejingas šiam kūriniui: „Jis man nuoširdžiai patiko, ir melodika, ir gilumu, ir stiliumi. Neabejotinai, tai – vienas ryškiausių Č. Sasnausko kūrinių“. Parašyti šių mišių autorinę versiją būtent styginių orkestrui V. Čepinskį paskatino ir tai, kad iki šiol tokia versija nebuvo sukurta, jam teko girdėti tik vieno čekų autoriaus parašytą orkestrinę simfoninę jų versiją. Nors originalus kūrinys skirtas vargonams, rašydamas savo versiją ir maksimaliai stengdamasis išnaudoti styginių orkestro galimybes, dirigentas siekė likti kuo arčiau pirminės kūrinio autoriaus minties.

Pirmą kartą viešai Česlovo Sasnausko Requiem e-moll  „Camerata Solaris“ atliko šiemet Vasario 16-osios proga kartu su tuo pačiu choru ir solistais, kuriuos pasirinko ir kūrinio įrašui. V. Čepinskio žodžiais, jam bendradarbiauti su choru „Polifonija“ – tikras malonumas, nes šis kolektyvas dirba labai profesionaliai, o ir solistai viešame kūrinio pristatyme pasirodė puikiai.

„Nors asmeniškai aš šį kūrinį tebetobulinu, vis pastebiu, kas dar galėtų būti pakeista, pasižymiu savo mintis partitūroje, bet darbu įrašų studijoje esu patenkintas. Maždaug trys mėnesiai skirti šio kūrinio repeticijoms, žinoma, tuo pat metu repetavome ir kitus, nepraėjo veltui. Sąžiningai padirbėjo ir choristai bei solistai: visi drauge prieš koncertą ir įrašą turėjome vos keletą bendrų repeticijų, tačiau to užteko“ – nuveiktu dideliu darbu didžiuojasi orkestro meno vadovas.

Vertindamas išliekamąją Č. Sasnausko ir M. K. Čiurlionio įrašytų kūrinių vertę, maestro pirmiausia pabrėžė jų svarbą Šiaulių kameriniam orkestrui: „Mūsų kolektyvui tai – tarsi dienoraštis, kurio puslapiai išliks po 5, 15 ir daugiau metų. Stengiuosi įrašinėti kūrinius, kurie, mano manymu, yra per mažai atliekami ir iki galo muzikantų neįvertinti“.

Šiemet liepą Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“ ruošiasi įrašyti L. van Bethoveno Simfoniją Nr. 5. Orkestro dirigento planuose – kunigo Teodoro Brazio ir kompozitoriaus Stasio Šimkaus mišių įamžinimas. Pirmojo partitūrą dviem balsams ir orkestrui jis jau parašė, tačiau dar neturėjo progos parepetuoti su kolektyvu. S. Šimkaus mišių gaidas, maždaug tų pačių 1920 metų, kaip ir T. Brazio, dar tik džiaugiasi, kad pavyko rasti ir įsigyti. „Nes jos – senos, popierinės, todėl labai trapios, vietomis – pasitrynusios“, – paaiškino.

Pirminis prieš mėnesį orkestro įrašyto M. K. Čiurlionio kūrinio variantas jau pasiekė maestro. Jis skaičiuoja, kad maždaug dar po mėnesio intensyvaus darbo su garso režisieriumi, įrašas turėtų būti paruoštas leidybai. Č. Sasnausko kūrinys – kitas eilėje, tačiau V. Čepinskis tikisi, kad orkestras, choras ir solistai dar turės progą jį atlikti gyvai ne tik Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose, nes jis vertas būti pristatytas gyvai platesniam klausytojų ratui.

Marinos Visockienės nuotr.