Pasaulinės meno dienos proga skambėjo pučiamieji instrumentai ir džiazas

  • Titulinis
  • Naujienos
  • Pasaulinės meno dienos proga skambėjo pučiamieji instrumentai ir džiazas
2024 04 16


Vakar minėtos Pasaulinės meno dienos proga Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ kolektyvai surengė net du nemokamus koncertus. Sekmadienio popietę miesto kultūros centre Šiaulių pučiamųjų orkestras kartu su solistais klausytojams dovanojo kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus jubiliejinį koncertą „Gyvenimas muzikai“, o vakar vakare toje pačioje salėje susirinkusius žiūrovus nuotaikinga programa „Kultūros kodas: DŽIAZAS“ džiugino Šiaulių bigbendas su svečiais iš JAV bei Latvijos.

Scenoje – gausus atlikėjų ir kompozitoriaus sveikintojų būrys

Kompozitoriaus ir dirigento Jaroslavo Cechanovičiaus kūrybinėje biografijoje – daugiau nei 200 pramoginių ir džiazo kūrinių. Renginyje „Gyvenimas muzikai“ skambėjo vienos gražiausių ir populiariausių šio autoriaus vokalinių bei instrumentinių kompozicijų, tame tarpe – ir koncertai, skirti trimitui, trombonui bei pučiamųjų orkestrui.

Kartu su Šiaulių pučiamųjų orkestru scenoje dainavo solistai Sandra Stasiūnaitė ir Romualdas Juzukonis, grojo trimitininkai Algirdas Januševičius ir Ignas Vaišnoras, trombonininkas Remigijus Gumuliauskas. Šiaulių pučiamųjų orkestro dirigentas Gediminas Brūzga šiame koncerte pasirodė kaip atlikėjas, meistriškai grodamas sopraniniu saksofonu, o visam renginiui dirigavo orkestro meno vadovas ir dirigentas Sigitas Vaičiulionis.

Renginio vedėja Raimonda Sližienė pasidžiaugė, kad kitaip nei vėjuoti ir vėsūs pavasario orai, salėje koncerto popietę tvyrojo itin jauki ir šilta atmosfera. Ji sušildė širdį ir koncerto pasiklausyti atvykusiam maestro Jaroslavui Cechanovičiui.

Šiemet vasarą 75-ąjį jubiliejų minėsiančio kompozitoriaus pasveikinti, tariant padėkos žodžius už ilgametį kūrybinį darbą, į sceną renginio pabaigoje kilo Seimo narys Stasys Tumėnas, Šv. Kazimiero ordino Šiaulių apskrities komtūras Vladas Baranauskas, Šiaulių bigbendo, kuriuo vyriausiuoju meno vadovu ir dirigentu J. Cechanovičius buvo beveik dešimt metų, narys Romualdas Sabaliauskas. Už ilgametį bendradarbiavimą kompozitoriui dėkojo ir Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ vadovas Vaidotas Katutis.

„Saulės“ koncertų salės atidarymo koncertui – J. Cechanovičiaus „Taškas“ arba „Daugtaškis“

Sąsajų su Šiauliais, džiaugdamasis šiltu priėmimu ir kreipdamasis į žiūrovus nuo scenos, maestro J. Cechanovičius prisiminė ne vieną: „Kai įstojau į Čiurlionio mokyklą 1961 m., jos direktoriumi buvo šiaulietis Dainius Trinkūnas; tenykščiam simfoniniam orkestrui, kuriame grojau, dirigavo kitas žymus šiaulietis – Saulius Sondeckis“. 1967 m. J. Cechanovičius prisijungė prie Šiaulių kultūros namų ansamblio, kuriam tuomet vadovavo šiaulietis pianistas Povilas Jaraminas.

Su Šiaulių pučiamųjų orkestru kompozitorius, jo žodžiais, pradėjo bendradarbiauti mažiau nei prieš dešimtmetį. Iki tol daug metų dirbęs Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu, sako, kad jame pučiamųjų muzikos rašyti neteko, todėl nauja patirtis buvo itin įdomi. Svečias džiaugėsi jubiliejiniame koncerte skambėjusių jo autorinių kūrinių atlikimu. „Klausiausi ir negalėjau patikėti, kad aš juos parašiau, taip gerai skambėjo. Šiandien čia susirinko geriausi Lietuvos pučiamųjų atlikėjai“, – skambių epitetų muzikantams negailėjo maestro. Pagiriamuosius žodžius jis skyrė ir solistams, Sandrą Stasiūnaitę vadindamas savo mėgstamiausia dainininke.

Koncerto klausytojams J. Cechanovičius atskleidė jau šių metų birželio 7 d. numatytam „Saulės“ koncertų salės pirmajam veiklos atnaujinimo koncertui „Birželio allegro“ paruošęs pjesę trims orkestrams – pučiamųjų, bigbendui ir kameriniam. „Ją pavadinau „Taškas“. Lyg ir norėčiau tuo kūriniu padėti tašką savo kūryboje. Bent kol kas daugiau rašyti neplanuoju“, – prisipažino kompozitorius. Tuoj po jo prie mikrofono atskubėjusi žmona Alfreda Cechanovičienė, vadinama kompozitoriaus mūza, patikslino: „Aš galvoju, čia jis truputį klysta. Juk taškas lengvai gali virsti daugtaškiu“.

Džiazas Šiaulius drebins ir šią vasarą

Kitas vakar vakare nuskambėjęs, Pasaulinei meno dienai skirtas ir Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ organizuotas koncertas „Kultūros kodas: DŽIAZAS“ gausiai susirinkusius žiūrovus pakėlė iš vietų: atlikėjams susirinkusieji renginio pabaigoje plojo atsistoję.

Kartu su Šiaulių bigbendu klausytojus džiazuoti kvietė sodraus balso savininkas, ne vieną muzikos bei teatro apdovanojimą pelnęs dainininkas iš Latvijos Daumants Kalninš. Koncerte taip pat pasirodė svečiai iš Šiauliams draugiško Omahos miesto (JAV), muzikantai ir Nebraskos universiteto dėstytojai – trombonininkas Pete Madsen, beje, Šiauliuose viešėjęs jau aštuntą kartą, ir saksofonininkas Matthew Storie. Dirigavo Šiaulių bigbendo meno vadovas ir dirigentas Raitis Ašmanis.

Koncerto vedėja Raimonda Sližienė perteikė visų susirinkusių nuotaiką, sakydama, kad klausantis tokios įstabios džiazo muzikos, jautiesi visiškai laisvu ir laimingu žmogumi, griežtos taisyklės, bėdos ir rūpesčiai bent trumpam pasimiršta, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus esi. „Džiazas yra tas kodas, kuris yra jėga“, – neabejojo charizmatiškoji renginio vedėja.

R. Sližienė žiūrovams atskleidė, kad muzikantai iš JAV į Saulės miestą atvyko Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos kvietimu. Ji anonsavo ir ragino rezervuoti laiką kitam šią vasarą jau atnaujintoje didžiojoje koncertinės įstaigos „Saulė“ scenoje skambėsiančiam džiazo koncertui. Jame gimnazijos auklėtiniai pasirodys su kitu iš Amerikos atskrisiančiu jaunuolių džiazo kolektyvu. Preliminari šio renginio data – liepos 21 d.

Tačiau šis džiazo koncertas tikrai nebus vienintelis, kuris laukia šiauliečių ir miesto svečių šią vasarą. Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“ organizuoja jau XV tarptautinį festivalį „Big Band Festival Šiauliai 2024“, kuris šiemet vyks birželio 12, 15 ir 16 d. Saulės laikrodžio aikštėje. Laukiama, kad, kaip ir ankstesniais metais, į šį reprezentacinį miesto renginį sugužės gausus profesionalių bigbendų ir džiazo solistų būrys.

Abiejų koncertų akimirkas įamžino Olena Muzychenko.

Kultūros kodas: DŽIAZAS

Gyvenimas muzikai