Koncertų salė „SAULĖ“
Koncertinė įstaiga „SAULĖ“

Dirigentui atsiverti padeda muzika

2016 m. birželio 10 d.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ – zivile@skrastas.lt
VA­SA­ROS PO­KAL­BIAI
TIKS­LAS: „No­rė­tų­si, kad Šiau­lių kul­tū­ros vei­dai do­mė­tų­si kon­cer­tais, juos lan­ky­tų, kad kla­si­ki­nė mu­zi­ka tap­tų bū­ti­ny­be“, – sa­ko Šiau­lių ka­me­ri­nio or­kest­ro me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas Ri­čar­das Šu­mi­la.

TIKS­LAS: „No­rė­tų­si, kad Šiau­lių kul­tū­ros vei­dai do­mė­tų­si kon­cer­tais, juos lan­ky­tų, kad kla­si­ki­nė mu­zi­ka tap­tų bū­ti­ny­be“, – sa­ko Šiau­lių ka­me­ri­nio or­kest­ro me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas Ri­čar­das Šu­mi­la.

Šiau­lių ka­me­ri­nia­me or­kest­re – švie­žio oro gū­sis. Nau­ja­sis or­kest­ro me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas 31-erių Ri­čar­das Šu­mi­la ke­lio­nių marš­ru­tus iš Vil­niaus ir Kau­no pa­pil­dė Šiau­lių sto­te­le. Jo dar­bų gra­fi­ke – dar­bas Juo­zo Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jo­je, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te, Vil­niaus mies­to ope­ros ko­lek­ty­ve, Jau­ni­mo ir Vals­ty­bi­nia­me sim­fo­ni­niuo­se or­kest­ruo­se.

 

„Šiau­lių kraš­tas“ R. Šu­mi­lą kal­bi­no po re­pe­ti­ci­jos.

 

– Ko­dėl pa­si­rin­ko­te Šiau­lius?

– Pas­kam­bi­no anks­tes­ny­sis or­kest­ro va­do­vas Jo­nas Ja­nu­le­vi­čius ir pa­siū­lė pa­gal­vo­ti. Vė­liau su­lau­kiau Šiau­lių kon­cer­ti­nės įstai­gos „Sau­lė“ di­rek­to­riaus skam­bu­čio – pa­dis­ku­ta­vo­me, kiek lai­ko ga­lė­čiau skir­ti or­kest­rui, ko­kie jų lū­kes­čiai. Nusp­ren­dė­me, kad ver­ta su­ri­zi­kuo­ti ir pa­žiū­rė­ti, kaip sek­sis.

– Kas lė­mė at­sa­ky­mą „taip“?

– Ko­lek­ty­vas, su ku­riuo ga­li įgy­ven­din­ti sa­vo idė­jas, nuo­lat at­ra­di­nė­ti. Tu­rė­ti „sa­vo“ or­kest­rą svar­bu kiek­vie­nam di­ri­gen­tui. Bū­tent tai dau­giau­siai ir lė­mė – tik­rai ne fi­nan­si­niai da­ly­kai.

– Koks įspū­dis bu­vo po pir­mo­jo kon­cer­to?

– Ge­ras. La­bai sma­gu, kad žmo­nės mo­ty­vuo­ti, la­bai no­ri gro­ti, to­bu­lė­ti, ne­rei­kia pa­pil­do­mai ska­tin­ti ar rei­ka­lau­ti per prie­var­tą. Su­si­kal­ba­me na­tū­ra­liai. Ma­tau po­ten­cia­lo.

 

Man at­ro­do, kad re­zul­ta­tas ne­tgi vir­ši­jo lū­kes­čius. Ma­tau, kad ga­li­me nu­veik­ti gra­žių da­ly­kų.

 

Pir­ma­sis kon­cer­tas nu­ste­bi­no tuo, kad Šiau­liuo­se nė­ra di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo kla­si­ki­ne mu­zi­ka. Nors bu­vo pa­reng­ta ge­ra pro­gra­ma, pa­kvies­tas la­bai ge­ras so­lis­tas. No­rė­tų­si, kad Šiau­lių kul­tū­ros vei­dai do­mė­tų­si kon­cer­tais, juos lan­ky­tų, kad kla­si­ki­nė mu­zi­ka tap­tų bū­ti­ny­be. Rei­kia au­gin­ti žiū­ro­vą.

 

– Kiek lai­ko ga­lė­si­te skir­ti Šiau­liams?

– Pla­nas bu­vo mi­ni­ma­lus – kad at­va­žiuo­čiau du kar­tus per mė­ne­sį, ves­čiau ke­le­tą re­pe­ti­ci­jų.

 

Man at­ro­do, kad rei­kės tai­ky­ti ki­to­kį mo­de­lį, – dirb­ti sa­vai­tė­mis konk­re­čiai pro­gra­mai, pa­si­lie­kant Šiau­liuo­se. Ma­nau, toks mo­de­lis ge­res­nis ir or­kest­rui.

 

Dau­giau įvai­ro­vės

– Ko­kią ma­to­te Šiau­lių ka­me­ri­nio or­kest­ro vi­zi­ją, kaip kei­sis re­per­tua­ras?

– No­rė­tų­si, kad or­kest­ras gro­tų dau­giau or­kest­ri­nių kū­ri­nių. Pas­ta­ruo­ju me­tu or­kest­ras dau­giau­sia tik akom­pa­nuo­da­vo. Tiks­las – į pir­mą pla­ną iš­kel­ti so­li­nę or­kest­ri­nę mu­zi­ką.

 

Siek­siu, kad pro­gra­mos bū­tų įvai­res­nės ir įdo­mes­nės. No­rė­tų­si pa­si­kvies­ti pa­gro­ti ge­rų mu­zi­kan­tų – aukš­tos ko­ky­bės pro­fe­sio­na­lų, nuo ku­rių la­bai pri­klau­so or­kest­ro au­gi­mas.

 

– Kal­bant apie įvai­ro­vę, kuo ji pa­si­reikš­tų?

– Neap­si­ri­bo­si­me vien kla­si­ki­ne mu­zi­ka. Rug­sė­jo 10 die­ną, per „Šiau­lių die­nas“, pri­sta­ty­si­me vie­ną iš ma­no pro­jek­tų „Mu­zi­ka kaip ki­nas“. At­lik­si­me lie­tu­vių kom­po­zi­to­rių mu­zi­ką ki­nui su iš­trau­ko­mis iš fil­mų, ku­riuos re­ži­sa­vo do­ku­men­ti­nio ki­no kū­rė­jas, Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas Aud­rius Sto­nys. Pro­jek­tas yra su­lau­kęs la­bai di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo ir ge­rų at­si­lie­pi­mų. Vil­niu­je jį kū­rė­me su ma­no ini­ci­juo­tu Jau­ni­mo or­kest­ru. Da­bar šį pro­jek­tą pri­sta­ty­si­me Šiau­lių žmo­nėms.

– Tarp ko­kių dar­bų šiuo me­tu sa­ve da­li­ja­te?

– Pir­miau­sia – se­si­jos. Dir­bu Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te dės­ty­to­ju, bu­vo už­gu­lę eg­za­mi­nai. Tu­riu mo­ki­nių Kau­no J. Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jo­je. Asis­tuo­ju Vals­ty­bi­niam sim­fo­ni­niam or­kest­rui – pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo ne­ma­žai re­pe­ti­ci­jų. Ir vi­są lai­ką dir­bu su Vil­niaus mies­to ope­ra. Da­bar ten ato­sto­gos, tad ra­miau.

 

Dar, ži­no­ma, tu­riu as­me­ni­nių pro­jek­tų, ku­riuos ku­riu su Jau­ni­mo sim­fo­ni­niu or­kest­ru. Nau­jas pro­jek­tas lau­kia bir­že­lio 11 die­ną Val­do­vų rū­muo­se Vil­niu­je. Įgar­sin­si­me prieš­ka­ri­nį len­kų ki­no kla­si­kos fil­mą „Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė“ su šiuo­lai­ki­nio kom­po­zi­to­riaus Jie­va­ro Ja­sins­kio mu­zi­ka.

 

– Jū­sų darbot­var­kė – la­bai užim­ta. Ar atė­jo di­ri­gen­tų me­tas?

– Ne­ži­nau. Jei­gu yra daug veik­los, gal – di­ri­gen­tų trū­ku­mas? Ko ge­ro, tie­siog toks lai­kas – me­tai la­bai in­ten­sy­vūs, daug vis­ko su­si­dė­jo. Jau­čiu, kad rei­kia su­sto­ti ir pail­sė­ti, nuo rug­sė­jo su­si­dė­lio­ti prio­ri­te­tus ir kaž­ko at­si­sa­ky­ti.

Tik­ro­sios pa­mo­kos – prieš or­kest­rą

– Esa­te Gin­ta­ro Rin­ke­vi­čiaus mo­ki­nys. Ko­kias jo svar­biau­sias pa­mo­kas iš­mo­ko­te?

– Tik­ro­sios pa­mo­kos – kai at­si­sto­ji prieš or­kest­rą. Mo­ky­da­ma­sis kla­sė­je tik maž­daug įsi­vaiz­duo­ji.

 

Man la­bai pa­si­se­kė, kad tu­rė­jau ga­li­my­bę nuo­lat pra­kti­kuo­tis prie or­kest­ro, dėl to esu la­bai dė­kin­gas maest­ro G. Rin­ke­vi­čiui. Jis man su­tei­kė erd­vę re­pe­tuo­ti su or­kest­ru – plės­ti sa­vo re­per­tua­rą, „pa­lei­di­nė­ti“ kū­ri­nius, ste­bė­ti, kas veiks­min­ga, o kas ne.

 

– Di­ri­gen­tui rei­kia ir fi­zi­nės iš­tver­mės?

– Taip. Aš ges­ti­ku­liuo­ju daug, ne­nus­to­viu vie­no­je vie­to­je.

– Stu­di­ja­vo­te Vie­no­je. Ką da­vė stu­di­jos mu­zi­kos sos­ti­nė­je?

– Vie­na man da­vė daug kul­tū­ri­nio pe­no. Įdo­mios pa­skai­tos, ge­ri so­lis­tai, kon­cer­tai. Tai, ką mo­ky­da­vau­si teo­riš­kai, ir ką iš­girs­da­vau, pa­ma­ty­da­vau, iš­ban­dy­da­vau ir su or­kest­ru.

 

Kai esi „Eras­mus“ stu­den­tas, dė­me­sio iš dės­ty­to­jų ne­gau­ni tiek, kiek ti­kie­si. Bet sė­miau­si to, kas ge­riau­sia.

 

– Rink­da­ma­sis stu­di­jas svars­tė­te ke­le­tą va­rian­tų. Ar da­bar esa­te pa­ten­kin­tas tuo, ką da­ro­te?

– La­bai džiau­giuo­si, kad pa­si­rin­kau kryp­tin­gą ke­lią. Dve­jo­jau, ar tik­rai su­ge­bė­siu di­ri­guo­ti, nes spe­cia­ly­bė yra su­dė­tin­ga.

 

Esu int­ra­ver­tas, o ten­ka la­bai daug bend­rau­ti. Tai kai­nuo­ja la­bai daug jė­gų. Anks­čiau atė­jęs į re­pe­ti­ci­ją jaus­da­vau stre­są, įtam­pą. Bu­vau pra­dė­jęs ne­ri­mau­ti, ne­jau taip bus vi­są gy­ve­ni­mą? Man taip be ga­lo pa­tin­ka di­ri­guo­ti, o gal­vo­jau, jei­gu stre­sas ir ne­ri­mas bus ma­no kas­die­ny­bė? Tai la­bai se­ki­no, var­gi­no. Da­bar stre­so ma­žė­ja. Su pra­kti­ka po tru­pu­tį atei­na ra­my­bė. Bet tam rei­kė­jo 5–6 me­tų.

 

– O įtam­pa prieš kon­cer­tus?

– Du skir­tin­gi da­ly­kai – įtam­pa prieš or­kest­rą ir įtam­pa prieš kon­cer­tus. Ne­ri­mas ir stre­sas prieš re­pe­ti­ci­jas ky­la dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo ir už­da­ru­mo. Ta­čiau čia su­vei­kia mu­zi­ka – ji pa­de­da at­si­ver­ti. O prieš kon­cer­tus bū­na svei­kas jau­du­lys.

 

Au­to­ri­te­tą for­muo­ja dar­bas

 

– Esa­te jau­nas di­ri­gen­tas. Ar ne­ky­la pro­ble­mų dėl au­to­ri­te­to?

– Au­to­ri­te­tas atei­na su pra­kti­ka, jį for­muo­ja ta­vo dar­bas, mu­zi­ki­nė vi­zi­ja, tai, kaip at­si­ve­ri kon­cer­tuo­se.

 

Sten­giuo­si per daug apie tą sa­vo au­to­ri­te­tą ne­gal­vo­ti, nes toks gal­vo­ji­mas var­gi­na. Šiau­liuo­se dėl to ne­rei­kia su­kti gal­vos – au­to­ri­te­tą tu­riu nuo pir­mos re­pe­ti­ci­jos.

 

– Kaip ver­ti­na­te Lie­tu­vos mu­zi­ki­nę si­tua­ci­ją?

– Esa­me la­bai stip­rūs. Tu­ri­me stip­rių or­kest­rų, vo­ka­lis­tų, mu­zi­kan­tų. Si­tua­ci­ja ma­žes­niuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se gal kiek ki­to­kia.

 

Di­de­lė pro­ble­ma – po­li­ti­kų po­žiū­ris į kul­tū­rą. Tu­rė­tų bū­ti di­di­na­mas fi­nan­sa­vi­mas, ma­ži­na­mi mo­kes­čiai, nes me­ni­nin­kui ten­ka ati­duo­ti 50 pro­cen­tų už­dar­bio.

 

Pa­vyz­džiui, aš sa­vo al­gą už dar­bą Šiau­liuo­se pra­ktiš­kai pra­va­ži­nė­siu. Ta­čiau ma­no mo­ty­vas – ko­lek­ty­vas, ku­ris no­ri dirb­ti, o aš ga­liu sa­ve rea­li­zuo­ti.

 

R. Šu­mi­la – kau­nie­tis, ku­rio na­mai – Vil­niu­je. Mu­zi­ki­nį ke­lią pra­dė­jo Kau­no J. Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jo­je gro­da­mas for­te­pi­jo­nu. Ki­tas žings­nis bu­vo cho­ri­nis di­ri­ga­vi­mas.

 

Bai­gęs gim­na­zi­ją, stu­di­jas Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je rin­ko­si iš tri­jų va­rian­tų: cho­ri­nio di­ri­ga­vi­mo, kom­po­zi­ci­jos ir sim­fo­ni­nio di­ri­ga­vi­mo. Įs­to­jo į cho­ri­nį di­ri­ga­vi­mą.

 

Sim­fo­ni­nio di­ri­ga­vi­mo fa­kul­ta­ty­ve pa­te­ko pas Gin­ta­rą Rin­ke­vi­čių – bu­vo pa­ste­bė­tas ir pa­kvies­tas stu­di­juo­ti sim­fo­ni­nio di­ri­ga­vi­mo ma­gist­ro stu­di­jų. Po jų sto­jo į as­pi­ran­tū­rą, me­tus pa­gal Eras­mus pro­gra­mą mo­kė­si Vie­no­je (Aust­ri­ja).

 

Pir­mą kar­tą di­ri­guo­ti prieš pro­fe­sio­na­lų ko­lek­ty­vą sto­jo bū­da­mas 24-erių. Tai bu­vo bo­he­mie­čių, da­bar – Vil­niaus mies­to ope­ros – pa­sta­ty­tas „Svy­nis To­das“ su Lie­tu­vos vals­ty­bi­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru (LVSO).

 

Pir­mo­ji ope­ra, ku­rią kū­rė kaip mu­zi­ki­nis va­do­vas – „Jo­nas ir Gre­ta“. Už šią ope­rą jau­ni­mui Jau­no­jo me­ni­nin­ko ka­te­go­ri­jo­je kar­tu su re­ži­sie­riu­mi Ge­di­mi­nu Še­dui­kiu di­ri­gen­tas bu­vo įver­tin­tas Auk­si­niu sce­nos kry­žiu­mi.

 

Šiau­lių ka­me­ri­niam or­kest­rui R. Šu­mi­la va­do­vau­ja nuo sau­sio mė­ne­sio.

 

Ge­gu­žės vi­du­ry­je jis klau­sy­to­jus pa­kvie­tė į prem­je­rą – pir­mą­jį kon­cer­tą su Šiau­lių ka­me­ri­niu or­kest­ru.

 

Kon­cer­tui „Vit­ra­žų“ sa­lė­je pa­rin­ko tris prem­je­ras: Em­ma­nuel Se­jour­ne kon­cer­tą vib­ra­fo­nui ir or­kest­rui (jį at­lik­ti pa­kvie­tė vie­ną ge­riau­sių Lie­tu­vos per­ku­si­nin­kų Pa­ve­lą Giun­te­rį), Ar­vo Pärto „Tri­sa­gion“ bei Ed­war­do Grie­go Hol­ber­go siui­tą Op. 40.

 

Šiuo me­tu or­kest­ras ruo­šia­si kon­cer­tui Šiau­lių ka­ted­ro­je bir­že­lio 14 die­ną. At­liks Ja­ros­la­vo Ce­cha­no­vi­čiaus „Re­quiem“, Ar­vo Pärto kū­ri­nį „Tri­sa­gion“.

 

STRAIPSNIO ORIGINALAS: http://skrastas.lt/?data=2016-06-11&rub=1065924812&id=1465401073

  • Informacija (8 41) 423 424
    © 2017 Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“
    Sprendimas: Elektroninės Vizijos | Architektūra: D.Urlakis