Koncertų salė „SAULĖ“
Koncertinė įstaiga „SAULĖ“

Cezarijos Evoros „bičiulė“ Nancy Vieira iš Cabo Verde vers ilgėtis ir šokti

 

Ko gera, dažnas esate girdėjęs nostalgiškai kimų legendinės Žaliojo Kyšulio „Basakojės divos“ Cezarijos Evoros balsą, dažnai skambantį jaukiuose restoranėliuose? Nancy Vieira, Cezarijos Evoros žemietė, tituluojama geriausiu Cabo Verde ir Portugalijos balsu, balandžio pradžioje lietuvius nublokš į amžiną sielos pavasarį.

 

Išgirsime morna… tradicinį salų muzikos žanrą, dainuojamą melodinga kreolų kalba. Morna Cabo Verde salose, tai tas pat, kas fado Portugalijoje, bossa nova Brazilijoje, tango Argentinoje, flamenco Ispanijoje, rumba Kuboje ir t.t. Morna dainavo ir neprilygstamoji Cezarija, papsėdama scenoje savąjį cigarą.

 

Koncerto programoje nuskambės ir kitos Cabo Verde melodijos, galbūt net… priversiančios pakilti nuo kėdžių ir judinti klubus – coladeira, funana, batuque.

 

– Lietuvoje lankysitės jau antrą kartą. Ką labiausiai prisimenate iš pirmosios viešnagės? Ko tikitės dabar? Kaip manote, ar lietuviams patinka Jūsų muzika?

 

– Lietuva mane labai šiltai sutiko, nors ir nepaprastai šalome (juokiasi). Žvarbus tas Jūsų balandžio mėnuo! Žmonės koncertuose manęs klausė sulaikę kvapą, plojo į taktą, ir netgi paprašyti padėti padainuoti, nesivaržydami dainavo sykiu. Labai džiaugiuos, kad manęs Lietuva laukia ir vėl.

 

Niekada nepamiršiu epizodo, nutikusio Vilniuje jaukiame muzikos klube „Jazz Cellar 11“. Staiga vienas vyriškis iš publikos stryktelėjo į sceną ir išplėšė man iš rankų mikrofoną. Sutrikau… Matėsi, jog šis kiek „apšilęs“ vyriškis veržte veržėsi kalbėti… Pasirodo, jis tenorėjo padėkoti. Vis kartojo: „Koks aš laimingas, o jūsų muzika – tarsi saulė žvarbioj Vilniaus nakty“.

Ir… nepatikėsite, kaip man patinka „Labas rytas“ žodžių junginio skambesys! Cabo Verde gyventojo ausims tai skamba labai linksmai ir atvirai. Žymiai gražiau už gana gruboką „Bom dia“ mano gimtąja kalba. Tikiuosi išmokti dar daugiau žodžių ir posakių lietuviškai.

 

– Būdama paauglė persikraustėt į Lisaboną. Kur Jūsų širdis: Cabo Verde ar Portugalijoje?

 

– Mano širdis? Tik Cabo Verde. Ir tik ten! Nors turiu savo gyvenimą Portugalijoje, čia mano namai, darbų dalis, draugai, bet svajoju grįžti į Žaliojo Kyšulio salas. Kaip bebūtų, aš mąstau ir jaučiu savo gimtąją kreolų kalba.

 

– Jūsų tėtis jaunystėje koncertavo su Cabo Verde muzikos divą Cezarija Evora. Jūs lanketės pas gyvą legendą svečiuose Mindelo mieste (sostinėje), San Vincente saloje. Kokį įspūdį ji Jums paliko?

 

– Jei geroji Cezarija nebūtų prasitarusi apie bičiulystę su mano tėčiu, net nebūčiau to sužinojusi. Tėtis jai akomponavo gitara, kaip ir daugelis savamokslių Cabo Verde muzikantų. Jiedu grojo baruose, gatvėse. Tai nebuvo tikri koncertai… Ko gera, tuomet ir pati Cezarija nė nesvajojo, jog vieną dieną taps pasaulinio garso dainininke.

 

Beje, sėdėdama su Cabo Verde legenda prie bendro stalo, jaučiausi tarsi namuose pas mamą. Jos durys visada būdavo plačiai atviros, ir ji vis klausdavo: „ar nealkana?“ arba „gal dar ko užvalgyk“? Tikra geraširdė Cabo Verde mama ar močiutė. Bet juk visos jos tokios visame pasaulyje, ar ne?

 

Renginio organizatorių nuotr./Nancy Vieira

 

– Cezarija Lietuvoje lankėsi kelis kartus ir salės buvo sausakimšos! Jūs vis dar koncertuojate su keliais jos atlikėjų.

 

– Išties, ir Lietuvoje, ir kitur Cezarijos koncertai buvo anšlaginiai. O kaip kitaip? Žmogiška, nuoširdi, paprasta, tikra, dosni, bet kartu ir stipri asmenybė. Ak, o jos humoro jausmui nebuvo lygių! Be to, mūsų krašto melodijų, taip jausmingai kaip ji turbūt niekas kitas nesugebėjo perteikti. Mano grupėje yra keli žmonės, lydėję Cezariją per visą pasaulį. Gitaristas Vaissas, būgnininkas Miroca Paris ir garso inžinierius Carlos Cruz. Jie tegali paliudyti, jog Cezarijos koncertai publiką veikė it hipnozė.

 

– Kiek Jums buvo metų, kuomet sau tarėte: „būsiu dainininke!“

 

– Nepatikėsite, bet aš niekada apie tai negalvojau! Tai tiesiog „nutiko“. Pergalė viename konkurse man padovanojo galimybę įrašyti albumą. Taigi pirmąjį savo albumą išleidau 19-os metų. O konkurse dalyvavau dėl smagumo. Buvau jauna drovi mergina ir… esu ja iki šiol. Tik skirtumas tas, kad dabar žinau, jog galiu stovėti ant scenos ir dainuoti, perteikdama emocijas natūraliai, užtikrintai, dainuoti širdimi.

 

– Jūsų dainos taip suvirpiną sielą! Papasakokite lietuviams daugiau apie Žaliojo kyšulio salų žanrus morna, coladeira, batuque, funaná. Kas kuria muziką ir dainų tekstus? – Morna yra ilgesio, meilės, išsiskyrimo daina. Coladeira

 

– kiek spartesnio ritmo morna. Tekstai paprastučiai ir apdainuojantys „buitį“, bet pats ritmas nepaprastai smagus. Kiek pamenu, lietuviai mėgsta pajudėti? (merkia akį). Batuque ir Funana jau kvepia tikrų tikriausiais afrikietiškais ritmais. Didelė laimė, kad dauguma garsių kompozitorių yra mano draugai ir jie mielai man kuria muziką. Naujiausiame albume yra netgi mano pačios kurta daina, nors kokia ten iš manęs kompozitorė…

 

– Kokios muzikos klausėtės vaikystėje ir dabar? Kokia Jūsų mėgiamiausia daina?

 

– Savo gimtinėje daugiausiai klausiausi radijo. Mano tėtis turėjo nemažai plokštelių su brazilų ir kita Lotynų Amerikos muzika. Sekmadienio rytais jis klausydavosi klasikos… Dievinu bossa nova, musica brasileira, bliuzą, bolero (kaip matote – aš gryniausia romantikė!), tačiau, kaip ir visi jaunuoliai, klausiausi ir popritmų. Ilgainiui pamėgau ir portugalų fado, savo sukeliama emocija panašaus į Cabo Verde dainas. Negalėčiau išskirti kažkokios vienos dainos favoritės. Tiesa, ar jau sakiau, kad mano mėgiamiausias muzikos žanras yra morna (juokiasi)?!

 

– Tradicinis klausimas: ką Lietuvos publikai Nancy atveš balandį? Euforiją, melancholiją, kelionę į smaragdo purslų skalaujamas Cabo Verde pakrantes, o gal net norą pakilti nuo kėdžių ir pajudėti?

 

– Kur beskambėtų Žaliojo Kyšulio dainos, ten visada pulsuos melancholija, nostalgija, o taip pat užvaldys ir džiaugsmas bei noras šokti! Mūsų muzika pasakoja mūsų istoriją. Istoriją apie tautą, kuri kentėjo, tačiau niekada nenukabindavo nosies ir niekada nesiliovė gardžiuotis gyvenimu!

 

– Kas Jus verčia šypsotis?

 

– Žaidžiantys vaikai. Gyvenu netoli mokyklos. O aš mėgstu ilgiau pamiegoti. Ankstų rytą, kai vaikai dūksta, krykštauja, dainuoja ir per pertrauką labai triukšmauja, Nancy besišypsodama pabunda nuo šio mielo ausiai triukšmo…

 

Nancy Vieira savo koncertinį turą pradės balandžio 6 d. Šiaulių koncertų salėje „Saulė“, balandžio 7 d. ji skleis pavasarinę nuotaiką Palangos muzikos klube „Ramybė“, o savo pasirodymus Lietuvoje vainikuos balandžio 8 d. nepamirštamu koncertu Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje.

 

ŠALTINIS: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/cezarijos-evoros-biciule-nancy-vieira-is-cabo-verde-vers-ilgetis-ir-sokti-29-939944

  • Informacija (8 41) 423 424
    © 2018 Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“
    Sprendimas: Elektroninės Vizijos | Architektūra: D.Urlakis